Leelos namas

Australijoj pažįstu mažą mergaitę vardu Leela. (Čia, kaip visada iškyla klausimas, versti ar ne vardą, bet tariamas Lyla).

Medžių paunksmėj stovi jos namas. Kadangi Leela buvo per maža žaisti viena, name apsigyveno vorai, ankstesni šeimininkai kambarį buvo išdažę šalta mėlyna spalva, taip trūko jaukumo. Taigi, vieną dieną kartu su jos mama perdažėm namą. Dar trūksta plintusų ir veranda dar laukia kelių sluoksnių grindų dažų, bet visa kita maždaug taip.

Vietoj voro čia apsigyveno šuva, namų sargas, o išsikrauščius keliems vikšreliams, atsirado vietos ir akvariumui. Dešinėje – rūbų pakaba prie durų.

Svetainė.

Verandos paukščiai.

Vaikai iškart pripažino katiną – „pamaitino” šokoladu ir kreidelėmis.

Žvėrys ant sienų

ee…
Mane visada traukė išpaišytos sienos. Tik vis nekildavo ranka jų išmarginti. Kartą pasirodė, kad kambarys ir taip perkrautas. Kitą sykį kažkas pasakė, kad tai sienų gadinimas, o aš ir patikėjau. Visada galima susikurt bėdų, kur jų nėra. Štai, kad ir dabar – nieks netrukdo, bet negalėčiau išsirinkti, ką ant sienos piešti sau.
ee…
O kiti gali. Zuikis, katinas ir kiti (berods, anksčiau jau buvau įkėlusi eskizą su šiais draugiškais žvėreliais) rado sau naujus namus ir papuošė mažos mergaitės kambario sieną. Linksma, linksma 🙂
Interjero dizainerė Justė Žibūdienė.

Picture 002

Lemūras gviešiasi (koks išraiškingas žodis!) lėlių namelio.

Picture 005