Leelos namas

Australijoj pažįstu mažą mergaitę vardu Leela. (Čia, kaip visada iškyla klausimas, versti ar ne vardą, bet tariamas Lyla).

Medžių paunksmėj stovi jos namas. Kadangi Leela buvo per maža žaisti viena, name apsigyveno vorai, ankstesni šeimininkai kambarį buvo išdažę šalta mėlyna spalva, taip trūko jaukumo. Taigi, vieną dieną kartu su jos mama perdažėm namą. Dar trūksta plintusų ir veranda dar laukia kelių sluoksnių grindų dažų, bet visa kita maždaug taip.

Vietoj voro čia apsigyveno šuva, namų sargas, o išsikrauščius keliems vikšreliams, atsirado vietos ir akvariumui. Dešinėje – rūbų pakaba prie durų.

Svetainė.

Verandos paukščiai.

Vaikai iškart pripažino katiną – „pamaitino” šokoladu ir kreidelėmis.

Kambariokė

Ko gero jau visiem pabodo kalbos apie kačių šeimininkystę. Kad ne žmogus katės šeimininkas, o atvirkščiai. Geriausiu atveju, jie tiesiog kartu gyvena. Kambariokai. Tegul nesupyksta už šį žodį kalbininkai. Kartais mane įkvepia šis mažas, mielas (?) gyvūnėlis. Kaip ir dauguma žmonių esu linkusi priskirti katei žmogiškąsias savybes, galbūt ji visai ne piktai pažiūri, kai nuspiri miegodamas nuo lovos, galbūt nerezga keršto plano, nepasitinka pasisveikint ir gal visai nemąsto žvelgdama pro langą, bet kartais visai smagu taip galvoti. Kai katė drasko sesės lovą, ji labai rimtai atsako: – Klausyk, brangioji, aš tai tavo lovos nedraskau.

I has a cat 05

I has a cat 04

I has a cat 03