Seniai bevaikščiodama po miestą stebėjau namus ir svarsčiau, kaip gi būtų smagu papaišyt gatvėj, kaip mokyklos laikais. Tad vieną saulėtą pirmadienį prisėdau lauko kavinėj po skėčiu išsitraukiau markeriukus ir besilankstydama (dalį vaizdo užstojo jau minėtas skėtis ir priešais stovintis automobilis) sukurpiau šį iškraipytų proporcijų šedevrą. Smagiausia, kad paišydamas pastebi tokias smulkias detales, kaip kad uždažyti vinukai prilaikantys medinę fasado lentą. Po šimts! O net nebūčiau įtarus, kad ta dalis – iš medžio!
Tapetinį foną užpaišiau vėliau, ant spausdintos kopijos, originalas tik juodai baltas. Ir dar. Pigiausias, mokyklinukams skirtas piešimo blonknotas pasirodė 5 kartus geresnis už specialius, specialiose dailės ir panašių užsiėmimų reikmenų parduotuvėse įsigytus, albumus skambiais pavadinimais, tarkim „professional artist” ir pan.
Dviračiai
Pastaruoju metu viską užgožė Kalėdinės nesąmonės, tad kažkaip neatsirado naujų užbaigtų darbų. Vien eskizai ir šiaip bardakas.
Ir visgi toj krūvoj radau daug… dviračių. Piešinys iš kurio gaminau grafikos spausdinimo plokštę, oi nežinau jokių pavadinimų, bet žodžiu paišai, darai, palieki ant saulės, plauni, volioji, spaudi, vynioji…
Rezultatas vis dar netobulas.
Tuomet dar išbandžiau trafaretus. Drobinis maišokas su lape ant seno dviračio. Kai kietai būt tokį vairuot!
Panašu, kad man tikrai patinka lapės ant senų dviračių. Arba čia iš serijos, noriu piešt, bet nesugalvoju ką (taip ir buvo).
Kalėdiniai turgeliai
Kalėdiniam bruzdesiui jaučiu dvipusius jausmus. Vilniuje būdavo džiugu, kai daugybė lempučių apšviesdavo tamsias, pilkas gatves. Bet visa ta komercija, kalėdinės reklamos nuo lapkričio pradžios išvargindavo. Jei kone du mėnesius viskas šitaip, juk atsibosta, ar ne? Bet tiek Vilniuj, tiek čia man patinka visokie maži renginukai, turgeliai ir pan. Todėl tęsiu tradicija ir dalyvauju, kur tik pakviečia (na gerai, gerai, kur įsiprašau :).
Kalėdinių turgelių ir renginių, kuriuose būsiu, sąrašiukas. Jei netyčia užklystumėt į Adelaidę 🙂