Drakonai

Neseniai supratau, kad piešti drakonus yra daug sudėtingiau nei maniau. Ir kaip padaryt, kad visi suprastų jog tai drakonas, o ne koks driežas? Kažkaip katinai ir zuikiai lengviau pasiduoda stilizuojami. Bet šiaip ne taip pavyko pagaliau pabaigt drakonų kalendorių. Čia keletas puslapių.

O visas kalendorius – čia. Žmonės klausia ar aš juos turiu namie. Deja, ne. Kalendorius, kaip ir kiti dalykai, spausdinami tik tuomet, kai kas nors vieną nusiperka. Kita vertus gerai, man visad buvo gaila neparduotų kalendorių, kurių jau kovą niekam nebereikia.

Arba raskit jį etsy.com ir atsispauskit patys.

Duoklė Adelaidei

Seniai bevaikščiodama po miestą stebėjau namus ir svarsčiau, kaip gi būtų smagu papaišyt gatvėj, kaip mokyklos laikais. Tad vieną saulėtą pirmadienį prisėdau lauko kavinėj po skėčiu išsitraukiau markeriukus ir  besilankstydama (dalį vaizdo užstojo jau minėtas skėtis ir priešais stovintis automobilis) sukurpiau šį iškraipytų proporcijų šedevrą. Smagiausia, kad paišydamas pastebi tokias smulkias detales, kaip kad uždažyti vinukai prilaikantys medinę fasado lentą. Po šimts! O net nebūčiau įtarus, kad ta dalis – iš medžio!
Tapetinį foną užpaišiau vėliau, ant spausdintos kopijos, originalas tik juodai baltas. Ir dar. Pigiausias, mokyklinukams skirtas piešimo blonknotas pasirodė 5 kartus geresnis už specialius, specialiose dailės ir panašių užsiėmimų reikmenų parduotuvėse įsigytus, albumus skambiais pavadinimais, tarkim „professional artist” ir pan.

Zuikis ir voverė

Šitie du nupiešti besėdint galerijoje. Kažkada nusipirkau paprastų pigių vokų ir negaliu atsidžiaugt -jų popieriaus labai malonus paviršius. Ir linija visada atrodo švariai graži.

Adelaidės stogai pro langą.

Man rods musių nebuvo…