Kodėl kalbininkai nesugalvoja trumpo žodžio nusakančio tapytą paveikslą? Pvz. tapinys ar dažinys. A?
Keletas naujų darbų.
Idant pasimaivyčiau, dedu daugiau detalių foto.
Vienas iš tų skubiųjų prieškalėdinių darbų. Zuikių kalendorius.
Iš porcelianinių užsakymųn serijos. Kitų tiesiog nespėjau nufotografuot ir jie iškeliavo į naujus namus.
Prisiminiau, kaip mokykloje buvo darbai darbeliai arba dar juos vadindavo technologijomis ar kažkaip 😀
Bandau atrastį savo stilių per techniką:
„Fotošopas” visagalis.
Pieštukas ir visa kita.
Vieną dieną apsimečiau tapytoja – akriliniai dažai, drobė, o taip! Rimta!
Piešta markeriukais, spalvinta kompiuteriukais.
Čia tas pats tik nespalvinta.
Spalvoti pieštukai iš vaikystės. Neįmanoma technika.
Akvarelė. Labiausiai mėgstu tą, kur kvepia medumi. Ir ta visagalė programa. Deja, nekvepia.
Tušas, žirklės ir aparatas (foto).
Ir?
Tvarkiausi kampą kompiuteryje ir aptikau keletą eskizų. Tarp jų – ir visai įdomių. Taigi…
Man niekada nesisekė piešt žmones, todėl žvėrys okupuoja eskizų knygeles.Pirmas piešinys tuomet naujame piešinių albume. Draugai „Daiktų viešbutyje”. Tiesiog. 2007
Na gerai, pabandžiau piešt tai ką matau. Gal kada pravers. Na na… Klubuose su gyva muzika reikia šokti, ne piešti!
Pusryčiai ant žolės.Keletas senienų ant popieriaus skiaučių ir panašiai.
Tiek šiandienai.
Kažkada manęs klausė (o taip, grįžau prie lietuviškos kliaviatūros), kas tampa įkvėpimu mano piešiniams. Kartais tai būna sapnai. Visai neseniai sapnavau, kad Lenkijoje pametėm mašiną, o draugas apsirengęs kaip David Bowie ieškojo prie kelnių tinkančių kedų, bet jie juk liko mašinoje… Iš sapno čia liko tik kelnės ir lietus.