Ko gero jau visiem pabodo kalbos apie kačių šeimininkystę. Kad ne žmogus katės šeimininkas, o atvirkščiai. Geriausiu atveju, jie tiesiog kartu gyvena. Kambariokai. Tegul nesupyksta už šį žodį kalbininkai. Kartais mane įkvepia šis mažas, mielas (?) gyvūnėlis. Kaip ir dauguma žmonių esu linkusi priskirti katei žmogiškąsias savybes, galbūt ji visai ne piktai pažiūri, kai nuspiri miegodamas nuo lovos, galbūt nerezga keršto plano, nepasitinka pasisveikint ir gal visai nemąsto žvelgdama pro langą, bet kartais visai smagu taip galvoti. Kai katė drasko sesės lovą, ji labai rimtai atsako: – Klausyk, brangioji, aš tai tavo lovos nedraskau.
Siek tiek bandom vaziuot pries eisma. Man idomu, kaip sugalvojo zmones eismus skrtingom kryptim daryt. Kita vertus, zmones dar ne tokiu nesamoniu sumasto.