Kava!

Bent jau aš manau, kad Melburnas labiausiai kvepia… kava.
Čia net vyksta kavos mugė. Kažkas tokio. Pastaruoju metu vis įsiveliu į visokius įdomesnius projektus. Šitas –  ne išimtis. Turėjau išpaišyt… kavos aparatą, kuris kartu su pora kitų menininkų dekoruotų bus pristatytas toje mugėje.  Viršuje – vienas iš eskizų – kavos baubas. Bet kartu su klientais pasirinkom kitą idėją.

Tada teko pjautyt trafaretus.

Ir purkšt rūsyje (nes balkone per vėjuota).

Ir vėl pjaustyt…

…langelius.

Dar truputis markerių.

Štai ir rezultatas. Na čia tik priekinė skarda, tikiuosi nufotografuot visą mašiną renginyje.

O monstras tuo tarpu keliauja ant atvirukų.

Anorak žurnalas


Valio! Visai neseniai dalyvavau Anorak konkurse. Ir laimėjau. Valio dar kart. Anorak yra toks smagus žurnalas vaikams pilnas gerų iliustracijų. Ir šį sykį reikėjo nupiešti žaidimą. Taigi, čia gabalėlis maniškio. Visą tikiuosi įdėt, kaip atspaus. O kol kas pažiūrinėkit čia.

Tapkės

Jei klausytume Grigaičio – tapkės, šlepetės ar kaip jos ten – populiariausias apavas Australijoj. Ir tai, ko gero, tiesa.

Vieną ankstų rytą, dar tada gyvenom Adelaidėj, sulaukiau skambučio. Na iš tiesų tai nelaukiau, o miegojau, taigi, buvo baisu. Kažkas skambina. O aš dar baisiai nepratus prie anglų kalbos (buvom visai švieži Australijoj, tiesą sakant iki šiol bijau su žmonėm telefonu angliškai kalbėt, pusę pokalbių baigiu taip ir nesupratus). Ir dar pusiau miegu. Ir aišku apsimetu baisiai žvalia. Kurgi ne. Taigi, skambino Nikas iš Etiko, sako ten ir šen matėm tavo darbus, gal norėtum bendradarbiaut, reik nupaišyt žvėrių ant thongs. Sakau, na ok, ir galvoju, kaip čia ant tų reiks paišyt. Reik paminėt, kad thong gali reikšt ir tokias šlepetes per pirštą ir apatinius, taip sakant stringus.

Taigi, 4 skirtingos tapkės skirtos skirtingom labdaringom organizacijom. Rinkis pagal piešinį arba kam nori padėt.

 Koala! Pagaliau nufotografavau saviškes. Visą naktį koalos virš galvų riaumojo, tad ryte neatrodau labai šviežia išlindus iš palapinės 😀

Etiketės

Kartais internete randu tokių smagių pasidaryk pats projektų, kad norisi tuojau pat išbandyt. Bet ne visada sugalvoju kam to reik. Kad nebūtų kaip su kokiu dekupažu – gal gamint ir smagu, bet kur paskui tuos dalykus dėt? Taigi pagaliau man prireikė šio bei to – etikečių marškinėliams.

Prisiminiau vieną neblogą idėją, kurią pagaliau galėjau išmėgint. Pirmiausia reik supjaut kartoną. Kuo lygiau, tuo geriau.

Sudėt į tvarkingą krūvą. Kaip sakiau – kuo lygiau…

Ir nupurkšt purškiamais dažais. Jei imsitės šito, nepamirškit:
1. dažyti gerai vėdinamoj patalpoj ar lauke;
2. aplink viską uždengt laikraščiais;
3. jei nenorit viršutinės kortelės nudažyt (visgi tiek pjovėt) – uždengti popieriaus gabaliuku;
4. viską prispaust kuom nors sunkesniu – suspaudus nusidažo tik kraštai;
5. purkšti iš kokių 30cm atstumo.

Kai viskas išdžiuvo – štampavau. Šitą antspaudą gaminau ne aš, bet galima pasidaryt ir pačiam.

Galiausiai pradūriau skylutę stora adata. Būtų buvę smagu naudot skylamušį, bet šitoks storas kartonas nužudytų ne vieną skylamušį.

Čia pavyzdis didelio rankų darbo antspaudo. Mažesnius galima nusidrožt tiesiog iš trintuko (tokio slidesnio, lygiu paviršium). Šitas antspaudas buvo didotas, tad teko naudot volelį, o ne antspaudų pagalvėlę ar kaip ten tie daiktai vadinami.

Juokingiausia, kad tokių maišelių prigaminau pusę kambario ir tik paskui sužinojau, kad raudoni dažai nedžiūva savaitę…

Pasirodo dažus užkepti galima saulėje – tereikia padžiauti popierių keliom valandžikėm saulėkaitoj. Kažkas tokio.

Atvirukai iš Blue Island Press

Vieną dieną paštininkas atnešė nedidelį siuntinuką, kuriame buvo atvirukų kolekcija. Blue Island Press – leidyklėlė leidžianti ir parduodanti atvirukus. Dabar jie spaus kelis ir maniškius.

Smagioji dalis – linksmos nugarėlės.

Ir puikus popierius!

Ir jų bus net Anglijoj.

Bath miestas. Čia šiaip.

Šitas  – vienas mano mėgstamiausių. Ir beje, pasigirsiu – mano atvirukus pasirinko ir Naujojo Pietų Velso (Čia kur Sidnėjus yra) galerija. Rimta. :)))))