Kadangi rasau is Anglijos teko atsisakyti lietuvisku raidziu. Tai va sitaip.
Kaip mes keliavom i Anglija.
Tarptautinis kelias. Lenkija.
Pusryciai masinoje. Vokietija.
Laukiam kelto. Prancuzija.
Atvaziavome i kelta 4 valandom per anksti. Bet mus prieme i ankstesniji. Deja, suzinojom, kad nieko nebus – keltas atidetas, galiausiai uostas uzdarytas del audros ir kada plauksim – nieks nezino.
Cia – neturejimo ka veikti pasekmes – daug „belenkokiu” notrauku.
Galiausiai, 2 valandom veliau isplaukiam. Dziaugiames, kad atvaziavom per anksti, ka gali zinoti, gal veliau isvis nebeplauke keltai… Kuriam scenarijus, kas butu jei butumem atvaziave veliau ir pan.
Kelta siaubingai supa. Zmones vaiksto perbalusiais veidais, kiti guli, kas kur. Pirma kart gyvenime ptiriu jurlige ar kazka panasaus. Tik „furu” vairuotojai nebijo nieko. Ju klubas kelte vadinasi „Keliu karaliai”. Keistai skamba.
Anglija mus pasitinka kamsciais – laivai netelpa i uosta. Krantas, kurio laukem kaip issigelbejimo, vis nearteja. Vis atidedama. Visa Anglija, tai didelis „delay” (atidejimas, zodziu)…
Siek tiek bandom vaziuot pries eisma. Man idomu, kaip sugalvojo zmones eismus skrtingom kryptim daryt. Kita vertus, zmones dar ne tokiu nesamoniu sumasto.
Musu kelione baigiasi. Kita diena prasideda darbai. Pasivaiksciojimas su vezimeliu pilnu irankiu.
