Duoklė mokyklos laikams. Visoms toms madoms. Keistiems dalykams, kuriuos visi norėjo turėt. Tada neturėjau „nuotaikų žiedo”. Todėl, pamačius kažkokioje parduotuvėje iškart nusipirkau. Jei tik būčiau tokį turėjus mokyklos laikais…
Viskas man čia truputį priminė Redos piešinius, tad net akis palikau be vyzdžių.
Naujausi darbai. Nesistebiu, kodėl mėlyni dažai greit baigiasi…
Australijoj pažįstu mažą mergaitę vardu Leela. (Čia, kaip visada iškyla klausimas, versti ar ne vardą, bet tariamas Lyla).
Medžių paunksmėj stovi jos namas. Kadangi Leela buvo per maža žaisti viena, name apsigyveno vorai, ankstesni šeimininkai kambarį buvo išdažę šalta mėlyna spalva, taip trūko jaukumo. Taigi, vieną dieną kartu su jos mama perdažėm namą. Dar trūksta plintusų ir veranda dar laukia kelių sluoksnių grindų dažų, bet visa kita maždaug taip.
Vietoj voro čia apsigyveno šuva, namų sargas, o išsikrauščius keliems vikšreliams, atsirado vietos ir akvariumui. Dešinėje – rūbų pakaba prie durų.
Svetainė.
Verandos paukščiai.
Vaikai iškart pripažino katiną – „pamaitino” šokoladu ir kreidelėmis.
Idant pastaruoju laikotarpiu daug draugų ir šeimyniškių aplankė gandrai, ta proga pribrendo reikalas nupiešt kažką mielo mažiesiems draugams. Su žvėrim, žinoma 🙂
Kodėl kalbininkai nesugalvoja trumpo žodžio nusakančio tapytą paveikslą? Pvz. tapinys ar dažinys. A?
Keletas naujų darbų.
Idant pasimaivyčiau, dedu daugiau detalių foto.
